- ė
- 1 ė devinta abėcėlės raidė, vartojama žymėti priešakinės eilės vidutinio pakilimo uždaram ilgam (kirčiuotam ir nekirčiuotam) balsiui (ė́džios, ė́sti, ė́dė, tė́vas, dė̃dė, katė̃, vėgėlė̃, katė̃s, ė̃s, dė̃s, ėjaũ, pàėmė, sãkė, lẽpšės).
Dictionary of the Lithuanian Language.